Kosmoso sektorius yra vienas sparčiausiai augančių sektorių pasaulyje: vadovaujantis „Euroconsult” duomenimis, 2022 m. kosmoso ekonomika siekė apie 464 milijardus dolerių ir iki šio dešimtmečio pabaigos numatomas augimas iki 737 milijardų dolerių. Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės ekspertas Eigirdas Sarkanas pasidalino įžvalgomis apie šiandieninę kosmoso industriją ir galimybes lietuviams bei apžvelgė savo 3 savaičių stažuotės po JAV kosmoso sektorių įvykius.

Eigirdai, kosmoso industrija vis dar neretai atrodo ne tik mistinė, bet ir tolima, toli gražu ne visiems suprantama ar atrasta. Kiek šiandien ši sritis yra pažengusi?
Kosmoso sektorius yra vienas greičiausiai augančių sektorių visame pasaulyje. Statistika kosmoso ekonomikos atveju yra skirtinga priklausomai nuo naudojamų skaičiavimo metodikų, bet, pavyzdžiui, vadovaujantis „Euroconsult” duomenimis, 2022 m. kosmoso ekonomika visame pasaulyje siekė apie 464 milijardus dolerių ir iki šio dešimtmečio pabaigos numatomas augimas iki maždaug 737 milijardų dolerių. Lietuvos atveju turime įmonių, kurios teikia paslaugas ne tik šalyje, tačiau bendradarbiauja tiek su Europos kosmoso agentūra, tiek su tarptautinėmis įmonėmis. Kalbant ne tik apie finansinę pažangą, tačiau ir pažangą mūsų kasdieniame gyvenime, svarbu paminėti, jog kosmoso bendruomenėje, ypač sprendimų priėmimo kontekste, yra siekiama, kad investicijos į kosmoso sektorių, ypač viešosios lėšos, būtų naudojamos gerinant gyvenimą žmonėms Žemėje.

Svarbu suvokti, kad mes kasdien tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai naudodamiesi įvairiomis technologijomis, kartais nė nesuprantame, kad jų negalėtume naudoti be palydovų pagalbos, pavyzdžiui, GPS, laivų ar lėktuvų maršrutų navigacija, orų stebėsena ir kt. O palydovai yra tik viena iš iliustracijų – yra begalė technologijų, kurios, pirmiausia, buvo sukurtos naudojimui kosmose, o tik vėliau pritaikytos kasdieniam naudojimui, pavyzdžiui, saulės kolektoriai, kūdikių mišinukai, belaidės ausinės, vandens filtrai ir t.t.

Ką iš esmės reiškia kosmoso industrija? Kaip ji veikia? Kiek čia yra žaidėjų, kurie jų svarbiausi?

Kosmoso sektorius savo veikimo esme praktiškai nesiskiria nuo jokio kito pramonės sektoriaus, nes jis apima ir gamybą, ir technologijų plėtrą, ir inovacijų vystymą, ir mokslinius tyrimus. Tačiau kosmoso sritis išsiskiria tuo, kad didelis dėmesys skiriamas kosmoso tyrinėjimams.

Įmonių skaičius visame sektoriuje siektų tūkstančius. Lietuvoje šis skaičius, įskaitant ir mokslo įstaigas, kurios bent maža apimtimi vykdo veiklą kosmoso srityje yra apie 40-50. Žinoma, reikia turėti omenyje tai, kad nemaža dalis įmonių savo pagrindinę veiklą orientuoja į kitas sritis ir kosmoso srityje veikia nedideliu mastu: pavyzdžiui, tik teikia gamybinius komponentus didesnėms įmonėms. Vis tik, džiugu, jog vis daugiau Lietuvos įmonių, kurios kol kas dar neturi nieko bendra su kosmoso sektoriumi, juo susidomi – tikrai daugybės įmonių veikla gali būti pritaikoma kosmose, tereikia rasti sąlyčio taškus.

O pagrindinių žaidėjų šioje industrijoje nėra daug, dominuoja JAV įmonės, tokios kaip „Space X”, „Blue Origin” ar „Boeing”, Europoje įsikūrusios „Airbus”, „OHB” ar „Thales Alenia Space”.

Žinoma, labai svarbų vaidmenį kosmoso srityje vaidina NASA, Europos kosmoso agentūra bei kitų šalių kosmoso agentūros. Kalbant apie šio sektoriaus perspektyvas – tai vienas greičiausiai augančių sektorių, kurio augimo tempas artimiausiais metais tikrai neturėtų lėtėti.

Kokios realios galimybės Lietuvai yra šiandien, kuriomis vertėtų pasinaudoti?

Prieš Lietuvai tampant asocijuota Europos kosmoso agentūros (EKA) nare 2021 m. gegužę, siekiant įvertinti Lietuvos kosmoso sektoriaus potencialą ir galimybes, buvo atliktas EKA finansuotas tyrimas. Šis tyrimas išryškino ne vieną potencialią sritį, tačiau du Lietuvos sektoriai, kurie šiuo metu yra pažengę bei žinomi visame pasaulyje – lazerinės technologijos ir gyvybės mokslų sektorius – atkreipė EKA dėmesį.

Nors iš pirmo žvilgsnio atrodytų, jog tai neturi nieko bendra su kosmosu, tačiau optinė arba lazerinė komunikacija tarp palydovų arba tarp palydovo ir antžeminės stoties yra būdas perduoti įvairią informaciją daug kartų greičiau ir svarbiausia, saugiau lyginant su, pavyzdžiui, radijo bangų perdavimu. Tuo tarpu gyvybės mokslų sektoriaus svarba kosmoso srityje yra vis labiau auganti, ypač kai turime ambicijų astronautų misijoms mėnulyje ar netgi pasiekti Marso planetą.

Šių ambicijų kontekste labai svarbu ištirti žmonių galimybes gyventi ilgą laiką ekstremaliomis kosmoso sąlygomis ar kosminės radiacijos poveikį žmonių organizmui. Šie sektoriai yra gerokai pažengę tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, tačiau apie galimybes savo kuriamas bei vystomas technologijas pritaikyti kosmoso srityje žino kol kas ne visi.

Lazerinių technologijų atžvilgiu matome vis labiau didėjantį susidomėjimą kosmosu ir turime gerų pavyzdžių, kurie jau vykdo veiklą šioje srityje, tačiau gyvybės mokslų technologijų atveju dar reikia padirbėti norint, visų pirma, įrodyti sektoriui naudą ir galimybes vystyti veiklą ir kosmoso srityje, o antra, padėti joms tai padaryti.

Kalbant apie galimybes Lietuvai, jas atvėrė narystė Europos kosmoso agentūroje (EKA), tai ši narystė mūsų šalies įmonėms bei mokslo ir studijų institucijoms suteikia galimybę dalyvauti įvairiose pasirenkamosiose EKA programose siekiant gauti papildomą finansavimą bei vystyti savo technologijas, o ateityje galiausiai jas ir komercializuoti.

Be to, ne tik Lietuvos įmonės ir mokslo institucijos, bet ir Lietuvos studentai, besidomintys kosmoso industrija, taip pat gali naudotis EKA galimybėmis: pavyzdžiui, stažuotis agentūroje. Turime sėkmės istorijų pavyzdžių, kai grįžę iš EKA stažuočių, įsidarbina Lietuvos kosmoso įmonėse ar net įkuria savo kosmoso srities startuolius.

Kurios Lietuvos įmonės šiandien gali būti puikiais sėkmės pavyzdžiais?

Lietuvos kontekste, pirmiausia, reikia paminėti Lietuvos kosmoso srities flagmanus – „NanoAvionics“. Įmonės istorija įdomi tuo, kad įmonės steigimo idėja gimė dar universiteto auditorijos suole, o idėja tapo kūnu po to, kai iniciatyvūs studentai paleido pirmąjį lietuvišką kosmoso palydovą 2014 metais. Kuo tapo „NanoAvionics“ šiandien, puikiai matome – tai puiki mažųjų palydovų gamintoja, gerai pažįstama tarptautinėse arenose.

Kitas geras pavyzdys – įmonė „Geomatrix“, kuri apdoroja palydovinius duomenis. Šie duomenys yra labai naudingi žemės ūkio ar miškininkystės sektoriuose, siekiant įvertinti pasėlių ar dirvos būklę, ūkinę veiklą, klimato sąlygas ir pan. Tokių duomenų panaudojimas praktikoje leidžia ūkininkams turėti kokybiškesnius derlius, planuotis savo veiklą ar numatyti galimus klimatinius iššūkius. Teko skaityti paties įmonės įkūrėjo mintis, jog palydovinių duomenų apdorojimas buvo ne tik darbas, tačiau ir hobis, kas dar kartelį parodo, jog kosmoso srityje labai svarbu entuziazmas.

Kuo užsiima Lietuvos Inovacijų agentūra, kiek ji gali padėti susidomėjusiems kosmoso sektoriumi?

Esame Lietuvos verslo inovacijų, verslumo ir eksporto skatinimo partneris, veikiantis kaip nacionalinė inovacijų ekosistemos platforma. Inovacijų agentūra siekia padėti verslams augti, plėstis, vystyti technologijas bei kurti inovacijas tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygmeniu.

Inovacijų agentūros „Space Hub“ grupės veikla yra specifiškai orientuota į kosmoso sektorių. Tapus asocijuotais Europos kosmoso agentūros (EKA) nariais, kitas žingsnis buvo „Space Hub“ grupės įkūrimas. Kadangi EKA narystė suteikia begalę naujų galimybių Lietuvos įmonėms jungtis bei dalyvauti įvairiuose tarptautiniuose projektuose, tam veikia ši grupė, kuri padeda įmonėms rasti visą reikalingą informaciją, gauti konsultacijas, kontaktus ir visą kitą įmanomą pagalbą.

Viena iš „Space Hub“ grupės veiklos krypčių yra susijusi su siekiu didinti studentų įtraukimą į kosmoso sektorių, suteikti jiems galimybes atlikti praktikas Lietuvos kosmoso įmonėse ar stažuotis Europos kosmoso agentūroje. Grupės kolegų darbas yra padėti mūsų kosmoso sektoriui augti, pritraukti naujas įmones į šį sektorių ir įgyvendinti nacionalinę kosmoso politiką.

Tik ką grįžote iš stažuotės JAV. Kokių patirčių iš jos parsivežėte?

Po stažuotės JAV, įspūdžių yra be galo daug ir dar reikia laiko sudėti viską galvoje „į lentynėles“. Kalbant apie pačią stažuotę, tai gavau JAV ambasados Lietuvoje kvietimą prie jos prisijungti. Pati stažuotė vyko tris savaites ir buvo skirta iš esmės toms šalims ir jų atstovams, kurių kosmoso sektorius nėra tiek išvystytas, tačiau yra spartaus augimo stadijoje. Šios stažuotės atveju iš viso buvo 14 dalyvių iš skirtingų šalių, apimančių net 4 žemynus – Europą, Aziją, Pietų Ameriką bei Afriką.

Kalbant apie stažuotės turinį, jis buvo orientuotas į praktiškai visas suinteresuotas kosmoso šalis JAV: pradedant valstybės vaidmeniu, baigiant nevyriausybiniu sektoriumi. Pirma stotelė buvo Vašingtonas, Pentagonas ir susitikimas su paties naujausio JAV gynybos padalinio, įkurto 2019 metais – JAV „Space Force“ karininkais ir atstovais. Susitikimo tikslas paprastas – suprasti „Space Force“ paskirtį ir, tuo pačiu, atskirtį nuo NASA. Šių organizacijų atskirtis labai aiški. NASA tikslas – kosmoso tyrinėjimai, o „Space Force“ – JAV interesų saugumas kosmose ir kosmoso technologijų naudojimas bei vystymas kariniais tikslais, siekiant stiprinti gynybą.

Toliau sekė US State Department ir susitikimas su kosmoso reikalų biuru (The Office of Space Affairs). Šio biuro tikslas yra stiprinti JAV lyderystę įvairiose kosmoso srityse (tyrinėjimai, komercializacija, technologijų vystymas, jų pritaikymas ir pan.). Šiuo metu pagrindinis Departamento prioritetas kosmoso srityje – „Artemis Accord“ programa, skirta grąžinti žmones į mėnulį bei vystyti tarpplanetinius tyrinėjimus. Įdomu tai, kad „Artemis Accord“ yra atskira programa nuo NASA Artemis misijų, nors jų tikslai iš esmės tokie patys.

Taip pat lankiausi Challenger Center centre, kurio pagrindinė paskirtis – sudominti moksleivius STEAM (angl. STEM, kas reiškia iš anglų kalbos išvertus mokslu, technologijomis, inžinerija ir matematika) sritimi. Jų siūlomos simuliatorių programos tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, atrodytų yra labai paprastas sprendimas, tačiau įtaka moksleivių pasirinkimas pasukti į STEAM kryptis daroma didžiulė. Patys išbandėm vieną simuliaciją skirtą 10-12 m. vaikams ir įspūdžiai puikūs. Įdomu tai, kad šis centras yra nevyriausybinė organizacija įkurta astronautų, kurie žuvo 1986 m. Challenger misijos metu, artimųjų, norėdami pratęsti jų švietėjišką kosmosą misiją.

Taip pat teko aplankyti NASA „Goddard Space Flight Center“. Tai yra didžiausias NASA inžinierių bei mokslininkų centras, kuriame rengiamasi didžiajai daliai kosmoso tyrinėjimo misijų. Tai Hubble ir James Webb teleskopų konstravimas, Curiosity marsaeigio pagrindinės tyrinėjimų įrangos (SAM) gamyba bei vis dar vykstančios misijos bandymų ir simuliacijų vykdymas, žemės stebėjimo sistema ir begalė kitų. Sekanti didelio pasaulinio dėmesio sulaukianti NASA misija – Artemis II, kurios tikslas apskrieti mėnulį su visai neseniai atrinkta bei paskelbta 4 astronautų įgula bei surinkti reikalingus duomenis tyrimams, kurių rezultatai bus labai svarbūs siekiant sugrąžinti žmones į mėnulį 2025 metais.
Yra dar vienas NASA projektas, kuris bent kol kas sulaukia mažiau dėmesio, tačiau taip pat labai įdomus – „Nancy Grace Roman“ kosminio teleskopo gamyba. Šio teleskopo tikslas bus tirti tamsiąją materiją, ieškoti egzoplanetų bei tyrinėti įvairias infraraudonųjų spindulių astrofizikos temas.

Gali susidaryti įspūdis, kad JAV su NASA priešakyje yra vienintelis flagmanas, kuris diktuoja kosmoso madas, tačiau praktiškai net patys NASA atstovai pabrėžia, kad be partnerių tokių, kaip Europos kosmoso agentūros, Japonijos, Kanados ir kitų šalių bendradarbiavimo tiesiog negalėtų efektyviai tokių misijų vykdyti. Kadangi pačiam tenka atstovauti Lietuvą Europos kosmoso agentūroje, tai puikiai suprantu frustraciją, kuomet viešojoje erdvėje visos pagrindinės kosmoso misijos yra prilyginamos tik NASA.

Kita stotelė buvo Colorado Springs. Šiuo atveju teko galimybė dar labiau susipažinti su JAV Kosmoso pajėgomis, bet esminis akcentas buvo galimybė apsilankyti „Space Symposium“. Tai yra vienas didžiausių visame pasaulyje kosmoso tematikos renginių, kuriame aptariamos kosmoso aktualijos, iššūkiai bei galimybes tuo pačiu metu vyksta tiek JAV, tiek kitų šalių įmonių bei kosmoso agentūrų paroda, kurių metu yra galimybė pabendrauti su kone didžiausiais kosmoso žaidėjais.

Viena pagrindinių „Space Symposium“ žinučių, kuri buvo akcentuojama įvairių diskusijų ar pranešimų metu, kad būtina pagaliau susitarti dėl kosmoso srities teisės aktų bei kosmoso naudojimo reguliavimo dokumentų bei kaip įmanoma greičiau juos įgyvendinti.

Kalbant konkrečiai, šiai dienai turime apie 8000 palydovų aplink žemės orbitą iš kurių maždaug pusė yra tik vienos įmonės – „Starlink“, kurios ambicijos artimiausiais metais yra paleisti dar maždaug 3-4 tūkstančius palydovų. Atrodytų kas čia tokio, juk kosmoso yra platus ir didelis, tačiau reikia turėti omenyje dar ir tai, kad orbitoje turime dešimtis tūkstančių kosmoso šiukšlių didesnių nei 10 cm, o objektų greitis žemoje kosmoso orbitoje yra apie 7-8 km per sekundę, kas reiškia, jog net ir susidūrimas su mažiausiais objektais gali turėti labai didelių pasekmių.

Jau šiuo metu šalys, valdančios palydovus, turi problemų ir būtina greita reakcija, norint išvengti palydovų susidūrimų, reikia keisti jų skriejimo trajektoriją. Norint to išvengti yra inicijuotas ne vienas dokumentas, siekiant bendrai susitarti. Jungtinės Tautos bando moderuoti diskusijas bei inicijuoti reikalingus procesus, tačiau kadangi formaliai kosmosas nėra padalintas plotas ir nepriklauso niekam arba priklauso visiems, tai tokios šalys kaip Rusija ar Kinija turi skirtingus požiūrius į kosmoso srities reguliavimą.

Su kokiais rimtesniais iššūkiais šiandien susiduria dirbantys kosmoso industrijoje?

Apie iššūkius darbuotojams, kurie dirba kosmoso sektoriuje turbūt geriausiai atsakytų pačios įmonės, tačiau akivaizdu tai, kad kaip ir bet kuriame technologijų sektoriuje, pagrindinis iššūkis yra darbuotojų trūkumas. Šioje vietoje reikalingas dar didesnis valstybės indėlis ir proaktyvūs sprendimai, siekiant sudominti dar vaikus mokyklose STEAM sritimi.

Jeigu grįžtume prie galimybių, kokias jas kosmosas gali suteikti netolimoje ateityje ir tolimesnėje?

Pagrindinis kosmoso sektoriaus siekis yra naudos kūrimas Žemėje gyvenantiems žmonėms. Netolimoje ateityje turėsime dar greitesnį interneto ryšį, dirbtinio intelekto bei robotikos plėtrą. Tuo tarpu tolimesnėje perspektyvoje, manau, kad turėsime vis daugiau diskusijų ir bandymų, susijusių su naudingų išteklių gavyba iš kosmoso bei galbūt ne taip ir tolimas atrodo labiau visiems prieinamas kosmoso turizmas.

Šaltinis: Delfi