Kosmoso startuolių įkūrėjai Laurynas Mačiulis ir Marius Klimavičius sako, kad bent jau šiandien greitų rezultatų šioje industrijoje tikėtis neverta, o ir milijonieriais per naktį netapsi. Bet kosmoso sritis tokia ambicinga, įdomi, įtraukianti ir įkvepianti, kad sukurti, atrasti kažką naujo bei vertingo, įgyvendinti savo sumanymus, prisidedant prie žmonijos ateities kūrimo yra niekieno nenugalimas noras, atveriantis neribotas galimybes.

Arba esi pasaulinis žaidėjas, arba esi niekas

„Aktyviai domėtis kosmosu pradėjau dar studijuodamas universitete, įstojęs į Antano Gustaičio aviacijos institutą. Su savo grupioku Vyteniu Buzu svajojome prisiliesti prie kosmoso technologijų kūrimo – tuo metu tai atrodė sunkiai įgyvendinamas dalykas. Kaip tik tada pradėjo burtis aktyvių inžinierių ir visuomenininkų bendruomenė, kuri iškėlė idėją paleisti pirmą Lietuvišką palydovą. Mums tai pasirodė unikalus šansas ir iškart „nėrėme“ stačia galva į tą sritį. Galima vaizdžiai sakyti, kad tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio ir jau 13 metų, kaip dirbu šioje srityje“, – sako Laurynas Mačiulis, kosmoso startuolio „Astrolight“ įkūrėjas ir vadovas.

Vyrą ši veikla motyvuoja keliais dalykais: „Visų pirma – tai darbas kurį darydamas jaučiu, kad prisidedu prie visos žmonijos ateities. Juk mes visą laiką nepaliaujame keliauti ir atrasti naujų pasaulių ir visiškai naujų būdų praktinėms žmonijos problemoms spręsti. Kosmosas atveria praktiškai neribotas galimybes sekti šiuo keliu ir tai labai įkvepia. Antra – tai yra ir inžinerijos sritis, kuri reikalauja itin aukštos kvalifikacijos ir suteikia galimybes realizuoti savo kūrybiškumą ir įgimtą inžinerinį smalsumą“.

L. Mačiulis sako, kad nors Lietuvoje per tuos 13 metų pasiekėme išties daug, negalime užmigti ir turime be paliovos inovuoti. Dėl to jis stengiasi prisidėti prie naujų idėjų ir verslų kūrimo, kurie stiprintų Lietuvos potencialą Pasaulinėje arenoje. Jo manymu, šioje pramonės šakoje arba esi pasaulinis žaidėjas, arba esi niekas. Tai pat dalį savo laiko vyras skiria jaunosios kartos švietimui apie kosmoso inžineriją dėstytojaudamas VilniusTECH aviacijos institute“. Gyvename kosmoso industrijos atgimimo amžiuje L. Mačiulis sako, kad privačios investicijos į kosmosą pastaruosius kelis dešimtmečius pakilo į neregėtas aukštumas, o kosmoso ekonomika augo netgi pandemijos laikotarpiu. „Viena vertus, tam didelį postūmį padarė stipriai nukritę pateikimo į orbitą kaštai dėka tokių kompanijų kaip „SpaceX“ padaryto technologinio proveržio vystant daugkartinio naudojimo raketas. Kita vertus, dėl technologinės pažangos galima įžvelgti tam tikras Moore’o dėsnio apraiškas palydovų pramonėje – palydovų techninės galimybės pastarąjį dešimtmetį pradėjo augti dešimtimis kartų kas penkis metus. Tai leidžia sukurti ir daug daugiau ekonominės vertės. Plečiantis kosmoso pramonės ekosistemai, atsiranda ir galimybės naujiems verslams kurtis, tame tarpe ir Lietuvoje“, – pastebi pašnekovas. Lazeriai ir apskrtitai fotonikos technologijos, pasak L. Mačiulio, yra neatsiejama kosmoso pramonės sritis, todėl turime išnaudoti šį potencialą, kurį mūsų šalis turi: „Tarp didžiausią augimo potencialą turinčių lazerių pritaikymų kosmose paminėčiau lazerinio ir kvantinio ryšio technologijas, galingi ir ultratrumpų impulsų lazeriai kosmoso šiukšlėms stebėti, lazerinė propulsija, lidarai palydovų navigacijai ir šiltnamio dujų detektavimui iš orbitos“. L. Mačiulio asmeninė ambicija yra, kad turėtume stiprią Lietuvišką lazerių įmonę, kuri ne tik užsiimtų komponentų tiekimu tokiems taikymams, bet kurtų galutines sistemas paslaugoms teikti. Dėl to prieš 3 metus jis ir nusprendė su bendraminčiais įkurti naują kosmoso startuolį „Astrolight“, kurio tikslas yra teikti itin didelės spartos ir padidinto saugumo lazerinio palydovinio ryšio sistemas ir paslaugas.

Iššūkių ne vienas, bet yra ir visus lenkianti lietuvių stiprybė

Paklausus, su kokiais iššūkiais tenka susidurti, L. Mačiulis sako, kad jų tikrai yra, nes tai yra daug žmogiškojo ir piniginio kapitalo investicijų reikalaujanti sritis, dėl to labai svarbi valstybės ir privačių investuotojų parama ankstyvajame etape: „Lietuva yra pakankamai jaunas žaidėjas šioje arenoje ir mes dar stokojame žmogiškų resursų, neturime pakankamo kiekio didelių įmonių, dirbančių kosmoso pramonėje“.

Vis dėlto, pasako, tai yra ir tam tikra mūsų stiprybė – esame jauni ir išalkę, o tai kartais padeda nuversti kalnus. Puikus to pavyzdys – pirmojo lietuviško palydovo „LituanicaSAT-1“ komandos narių įkurta įmonė „Nanoavionika“, prie kurios teko likimas ir jam prisidėti ankstyvoje fazėje.

„Pradėjome nuo nulio universiteto auditorijoje, bet dėka užsispyrimo ir sumanios verslo plėtros, stiprios komandos per maždaug 10 metų įmonė iš studentų kolektyvo virto lyderiaujančia tarptautine įmone, gaminančia mažuosius palydovus visam pasauliui“, – džiaugiasi sėkme L. Mačiulis.

Milijonieriumi per dieną netapsi

„Sukurti ir sertifikuoti produktą kosmoso pramonei užtrunka daug metų ir pastangų. Čia neateina greiti rezultatai ir per dieną milijonieriumi netapsi, kaip pavyzdžiui, internetiniame versle. Dėl to paprastas patarimas norinčioms dirbti kosmoso industrijoje būtų dienos pabaigoje sąžiningai savęs paklausti, ar tai ką darai iš tikrųjų tave veža ir esi pasiryžęs bent 5-7 metus dirbti siekiant rezultato, galbūt kurį laiką net be atlyginimo?

Jeigu atsakymas taip, tai reikia tiesiog judėti į priekį nelaukiant, kol kažkas ateis ir padės, būti proaktyviais. Šiuo metu yra puikios galimybės pradėti savo verslus arba užsiimti moksliniais tyrimais ir gauti tam paramą – jau esame Europos kosmoso agentūros nariais, verslo angelai palankiau žiūri į šį sektorių, netrukus atsidarys pirmasis kosmoso inkubatorius Lietuvoje. Jeigu atsakymas yra ne, tuomet reikia gerbti savo laiką ir pasirinkti kitą gyvenimo veiklą“, – pataria L. Mačiulis.

Nuo susižavėjimo kosmosu dar vaikystėje iki startuolio įkūrimo Kosmoso startuolio įkūrėjas, „BlackSwan Space” direktorius Marius Klimavičius kosmosu domisi nuo 10 metų amžiaus: „Turbūt kaip ir daugelį to amžiaus vaikų mane patraukė dangaus stebėjimas, kompiuteriniai žaidimai ir fantastiniai filmai tokie kaip „Star Wars“. Tuo pačiu labai domėjausi architektūra ir inžinerija, todėl gavosi taip, kad sugalvojau studijuoti aeronautikos inžineriją. Na, o po 10 metų darbo įvairiose inžinerinėse komandose, įskaitant ir tą pačią kosmoso agentūrą, bei „NanoAvionics“ komandą, su kuria dirbome kurdami antrąjį lietuvišką palydovą „LituanicaSAT 2“, nusprendžiau įkurti savo įmonę.

Paklausus apie įkurtą kosmoso startuolį, M. Klimavičius sako, kad dabar „Blackswan Space“ komandos kuriama programinė įranga padeda efektyviau suprojektuoti ir ištestuoti įvairias kosmoso misijas, naudojant šiuolaikines trimatės grafikos, robotikos bei dirbtinio intelekto technologijas.

„Ilgalaikis mūsų tikslas yra padidinti palydovų bei kosminių erdvėlaivių autonomijos lygį taip, kad jie galėtų tam tikras operacijas, kurias dabar atlieka žmonės, atlikti savarankiškai. Pastaruosius metus aktyviai dirbame su Europos kosmoso agentūra bei įvairiomis akademinėmis institucijomis, kurdami specifinius sprendimus jiems. Tuo pačiu palaipsniui komercializuojame savo sukurtus sprendimus versdami juos į vienalypį produktą skirtą palydovinių misijų integratoriams ir operatoriams, leidžiantį jiems greičiau ir efektyviau paversti savo idėjas „ant popieriaus“ į kosmose veikiančias sistemas“, – apie veiklą kalba M. Klimavičius.

Įspūdinga patirtis Europos kosmoso agentūroje

„Europos kosmoso agentūroje (EKA) robotikos skyriuje Olandijoje stažavęsis lietuvis M. Klimavičius sako, kad tai buvo labai įdomi patirtis, nes jau pirmąjį mėnesį teko keliauti į Prancūziją testuoti marsaeigio prototipo „ExoMars“, o po to darbavosi orbitinės robotikos laboratorijoje prie plataus profilio technologijų nuo kosmoso šiukšlių valymo iki astronautų apmokymų trimatėje aplinkoje.

„Teko tiek prisidėti prie programinės įrangos rašymo, 3D kompiuterinių simuliacijų bei mechaninio dizaino, tiek dalyvauti pačių technologijų testavimo procese laboratorijoje. Čia ir kilo „Blackswan Space“ įdėja. Didieji industrijos žaidėjai, nors ir turi beveik visus reikiamus resursus, dažniausiai nenori prisiimti rizikos, kuriant naujus šiai rinkai skirtus produktus. Tuo pačiu jie neretai naudoja jau pasenusias technologijų kūrimo metodikas ir įrankius. Viskas dažnai vyksta „waterfall“ metodu, kai darbai daromi palaipsniui su labai daug popierizmo, neretai ženkliai vėluojant su terminais. Jei kuriama svarbi mokslinė misija už visuomenines lėšas, žinoma reikia tam tikrų saugiklių ir užtikrintumo, kad viskas pavyks iš pirmo karto, nes dažniausiai ir turime tik vieną bandymą“, – sako M. Klimavičius.

Tačiau rinką gerokai sujudinus tokiems privatiems žaidėjams kaip „SpaceX“, pasak po truputį įnešamos ir gerosios praktikos iš kitų industrijų, ypač programinės įrangos: “Čia viskas daugiau remiasi „MVP“ arba „Minimum viable product“ principu, kur stengiamasi kuo greičiau pasiekti minimaliai veikiančią sistemą, kurią jau gali naudoti klientas, o paskui jau ją toliau tobulinti.

Į klausimą, kokius patarimus gali duoti įmonėms, dar tik pradedančioms savo kelią kosmoso industrijoje arba dar dvejojančioms ar verta, M. Klimavičius atkreipia dėmesį, kad kosmoso industrija yra labai specifinė: „Ši rinka vis dar yra nišinė, nors matome vis daugiau kasdieninių aplikacijų tokių kaip pavyzdžiui „Starlink“ palydovinis internetas. Techniškai sukurti produktą šiai rinkai yra labai sudėtinga ir reikia daug specifinių žinių bei daugiametės praktikos. Net ir po daugiau nei 20 metų pastovaus domėjimosi, mokslų ir darbo tikrai jaučiu, kad vis dar daug ko reikia išmokti. Be to, jei norite kurti techninę įrangą reikalingos dar ir nemažos investicijos, kad galėtumėte ją ištestuoti ir paleisti į kosmosą. Todėl į šią industriją eiti patarčiau tik tuomet, jei jus ši sritis tikrai domina“.

Abu kosmoso startuolių įkūrėjai Laurynas Mačiulis ir Marius Klimavičius dalyvaus gegužės 11-12 dienomis vyksiančioje LOGIN konferencijoje, Inovacijų agentūros Proveržio departamento Space Hub grupės eksperto Eigirdo Sarkano moderuojamoje diskusijoje: Kaip pradėti karjerą kosmoso industrijoje?